„Sėdėjimas yra naujasis rūkymas“ arba „kėdė – tavo mirtinas priešas“ – tai tezės, kurios vis dažniau yra linksniuojamos sveikatos specialistų. Daug kalbama apie sėdėjimo žalą mūsų kūnui: nugaros skausmas, įtampa pečių srityje, stuburo iškrypimas ar „gelbėjimosi ratas“ aplink juosmenį. Kadangi šis klausimas dažniausiai aptariamas kineziterapeutų tarpe, ilgo sėdėjimo įtaka žmogaus emocinei būsenai lieka nepaminėta.
Pamirštama pasakyti, kad ilgas sėdėjimas vienoje vietoje žmgui kelia nepasitenkinimo jausmą, stresą ir nuobodulį. Praleisdamas daug valandų žiūrint į kompiuterio ekraną ir bendraudamas tik virtualiu būdu žmogus gali pasijusti vienišas, net jei visai šalia sėdi kolega. Virtualus bendravimas vis dar negali pakeisti emocinio ryšio, kuris atsiranda, kai bendraujame gyvai, žiūrėdami vieni kitiems į akis. Todėl patarimas nerašyti elektroninio laiško, o pasitarti su kolega gyvai vertingas ne tik todėl, kad taip greičiau, tačiau ir todėl, kad mums to iš tiesų reikia. Mums reikia matyti gyvą veidą, mirksnius ir emocijas. Be to, dažniausiai tai priverčia mus pakilti nuo kėdės ir žengti bent kelis žingsnius. Tai nors trumpam sukelia mūsų pulsą, paskatina medžiagų apykaitą, o tuo pačiu ir minčių srautą. Ne iš piršto laužtas yra pasisakymas „užsisėdėjau“, kuris naudojamas apibūdinti situaciją, kai žmogus savo gyvenime nori pokyčių, nes jaučia, kad atranda per mažai naujų dalykų, kad jam nuobodu. Iš tiesų, biuro darbuotojai „užsisėdi“ kasdien. Jau po valandos nepertraukiamo sėdėjimo stipriai krenta mūsų mąstymo greitis ir produktyvumas, mes tiesiog pradedame snausti. Tai yra akimirka, kai turi atsirasti priežastis atsistoti, nes žmogus tampa ne tik neproduktyviu, bet ir nepatenkintu. Ir geriausia, jei ta priežastis yra ne viena, nes mes esame skirtingi. Kažkam paskata atsistoti gali tapti kolegos kvietimas, kitam kavos aparatas, trečiam reikia nuošalaus kampo ar tiesiog palangės su nauju vaizdu, todėl geriausia, kai biure yra daug skirtingų erdvių, kurios prieinamos visiems. Tai gali būti vienam žmogui skirtas tylusis darbo kambarys, tai gali būti keliems žmonėms skirta laisvalaikio zona, tai gali būti susitikimų erdvė, kuria laisvu laiku gali naudotis visi. Svarbu suprasti, kad mūsų produktyvumas kyla, ne tuomet, kai sėdime, stovime ar su priminimu kas valandą žengiame šimtą žingsnių, tačiau kai esame dinamiški, dažnai judame ir keičiame aplinką būtent tuomet, kai jaučiame, kad „užsisėdėjome“ ir norime pokyčio, nors ir labai mažo. Sudėtinga kiekvienam papasakoti kodėl tai naudinga, tačiau jei erdvių ir baldų išdėstymas iš savęs kviečia judėti, tuomet tai įvyksta natūraliai.
